kontraktacija

Kontraktacija – tai sutrumpinimas, kai du gretimi skiemenys ar garsai (dažniausiai balsiai) sudaro vieną ilgesnį balsį arba dvibalsį. Tai fonetinis reiškinys, dažnas senosiose kalbose (pvz., lotynų, senovės graikų), taip pat lietuvių kalbos istorijoje.

Pavyzdžiai:

1. Lotynų kalba:
cōgō („verčiu“) < co-agō (iš agō – „vedu, veikiu“).
Čie co- ir agō susilieja, o balsiai o ir a sutrumpinami į ilgąjį ō.

2. Lietuvių kalba (istorinis):
duona („duona“) < senesnės formos dōna arba dagna.
Čia galimas kontraktacijos atvejis, kai gretimi skiemenys sutrumpėjo.

Trumpai: kontraktacija – gretimų skiemenų / balsių susiliejimas į vieną (ilgesnį) garsą.

• Terminai: kontraktacija

Įrašas
Paaiškinimas	Kontraktacija – tai sutrumpinimas, kai du gretimi skiemenys ar garsai (dažniausiai balsiai) sudaro vieną ilgesnį balsį arba dvibalsį. Tai fonetinis reiškinys, dažnas senosiose kalbose (pvz., lotynų, senovės graikų), taip pat lietuvių kalbos istorijoje. Pavyzdžiai: 1. Lotynų kalba: cōgō („verčiu“) < co-agō (iš agō – „vedu, veikiu“). Čie co- ir agō susilieja, o balsiai o ir a sutrumpinami į ilgąjį ō. 2. Lietuvių kalba (istorinis): duona („duona“) < senesnės formos dōna arba dagna. Čia galimas kontraktacijos atvejis, kai gretimi skiemenys sutrumpėjo. Trumpai: kontraktacija – gretimų skiemenų / balsių susiliejimas į vieną (ilgesnį) garsą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.