Konsonantizmas – tai kalbos reiškinys, kai žodyje ar gretimuose skiemenyse susikaupia daug priebalsių (konsonantų), sudarydami sunkiai tariamą junginį. Tai dažniausiai būdinga lietuvių kalbos tarmėms, senajai raštai arba skolinių adaptacijui.
Pavyzdžiai:
1. Tarmės kalba:
- Vietoj "šventas" sakoma "švęsčias" (čia "nč" junginys sutankėja iki "sč").
- Vietoj "dangtis" – "dangstis" ("ngst" priebalsių grupė).
2. Istoriniai pokyčiai:
- Iš baltų-slavų prokalbės formos "širdis" lietuvių kalboje susidarė "širdis", bet slavų kalbose atsirado konsonantizmas (pvz., rusų "сердце" su junginiu "рдц").
3. Skoliniuose:
- Iš lotynų "structura" – lietuvių "struktūra" (čia "str" ir "kt" tankūs priebalsių junginiai).
Trumpai: Konsonantizmas – priebalsių "sankaupa" žodyje, sudaranti tankų, kartais keblią tariamą junginį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.