"Konjunktyva" – tai sąlygos arba tariamoji nuosaka veiksmažodžiui, kuri išreiškia veiksmą ne kaip realų faktą, o kaip galimą, pageidaujamą, būtiną ar tariamą situaciją. Lietuvių kalboje ji atitinka tariamąjį būdą.
Trumpai:
Konjunktyva vartojama, kai kalbame apie:
- Norus, pageidavimus ("Kad jis ateitų!").
- Abėjones, galimybes ("Galbūt jis būtų pasiruošęs").
- Sąlygas ("Jei jis turėtų laiko, jis padėtų").
- Patarimus, rekomendacijas ("Geriau, kad jis tylėtų").
Pavyzdžiai:
1. Noras / pageidavimas:
Kad tu būtum laimingas!
(Realus veiksmas dar neįvykęs – tai tik noras.)
2. Sąlyginis teiginys:
Jei jis turėtų pinigų, jis nusipirktų naują automobilį.
(Veiksmas priklauso nuo sąlygos, kuri gali būti nereali arba abejotina.)
3. Patarimas / rekomendacija:
Geriau, kad jis pasitikrintų sveikatą.
(Veiksmas siūlomas kaip pageidautinas, bet neįvykdytas.)
4. Tariama situacija:
Tarkime, kad mes būtume turtingi – ką tada darytume?
(Veiksmas įsivaizduojamas, o ne realus.)
Pastaba: Lietuvių kalboje konjunktyva dažnai susijusi su dalyviu „kad“ ir veiksmažodžio formomis, kuriose yra priesaga -tų (pvz., eitų, dirbtų, skaitytų). Ji pabrėžia, kad veiksmas nėra faktiškai įvykęs, o tik galimas, norimas ar tariamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.