kondùktorius [lot. conductor — palydovas]:
1. transporto darbuotojas, lydintis traukinius, tramvajus, autobusus;
2. elektrotechnikoje — metalinės elektrostatinės mašinos rutulinis elementas, ant kurio susikaupia el. krūviai;
3. mašinų gamyboje — gręžimo staklių įtaisas, padedantis išlaikyti reikiamą atstumą tarp detalės skylių;
4. ksb. pirmoji eilė vamzdžių, nuleidžiamų į tam tikrą gręžinio gylį;
nukreipia gręžinį reikiama linkme ir izoliuoja vandenį viršutiniuose gręžiamų uolienų sluoksniuose.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.