kompetencija
Kompetencija – tai asmens ar organizacijos įgytos žinios, įgūdžiai ir patirtis, leidžiantys veiksmingai atlikti tam tikras užduotis, spręsti problemas ar priimti sprendimus konkrečioje srityje.
Trumpai tariant: gebėjimas kažką daryti pagal tam tikrus reikalavimus.
Pavyzdžiai:
1. Darbo srityje:
„Darbuotojo kompetencija programavime įrodoma per sudėtingų užduočių atlikimą.“
Čiau – kalbama apie techninius įgūdžius ir žinias.
2. Teisėje:
„Šis teismas neturi kompetencijos nagrinėti tarptautinių ginčų.“
Čia – oficiali teisė arba galiojimas spręsti tam tikrus reikalus.
3. Švietime:
„Mokykla ugdo mokinių kompetencijas kritiniam mąstymui ir bendradarbiavimui.“
Čia – įgyti gebėjimai, reikalingi gyvenime ir tolesniam mokymuisi.
4. Versle:
„Įmonė siekia didinti savo darbuotojų kompetencijas vadybos srityje.“
Čia – praktiniai įgūdžiai, reikalingi veiklai tobulinti.
Svarbu: Terminas vartojamas tiek apie asmeninius gebėjimus, tiek apie institucijų įgaliojimus (pvz., valdžios organų kompetencija). Kontekstas nulemia prasmę.
- Terminai: kompetencija
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.