kleruchija
Kleruchija – tai senovės Atėnų kolonizacijos forma, kai atėniečiai (kleruchai) gaudavo žemės sklypus užimtose teritorijose, išlaikydami Atėnų pilietybę ir karinius įsipareigojimus. Tai buvo ne naujų miestų įkūrimas, o karių-apgyvendintojų įtvirtinimas strateginėse vietose.
Pavyzdžiai:
1. Salamino sala (VI a. pr. Kr.) – viena pirmųjų kleruchijų, įkurta po to, kai Atėnai užėmė salą iš Megaros. Atėniečiai ten gavo žemės sklypus, kad užtikrintų kontrolę priešais Atiką.
2. Lemnos ir Imbros salos (V a. pr. Kr.) – strateginės kleruchijos Helesponto sąsiauryje, kurios užtikrino grūdų tiekimo maršrutų saugumą iš Juodosios jūros regiono.
3. Chersonesas (dab. Krymas, V a. pr. Kr.) – kleruchija prie Juodosios jūros, skirta kontroliuoti grūdų prekybą ir apsaugoti Atėnų interesus regione.
Svarba: Kleruchijos sustiprindavo Atėnų įtaką, suteikdavo žemės neturtingiems piliečiams ir buvo karinių bazių tinklas Atėnų imperijoje (V a. pr. Kr.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.