kleistokarpis
Kleistokarpis (gr. kleistos – „uždaras“ + karpos – „vaisius“) – tai augalų botaninis terminas, reiškiantis uždaras vaisius, kuris subręsta ir lieka uždarytas augalo viduje arba ant jo, be atsidarymo ar išsisklaidymo.
Trumpai: Vaisius, kuris nesiatidaro, kad išskleistų sėklas.
Pavyzdžiai:
1. Ąžuolas – ąžuolo gilė (įprastai vadinama „ąžuolu“) yra kleistokarpis, nes jos sėkla (gilis) subręsta ir lieka uždaryta kieto lukšto viduje, kol neatsidaro natūraliai arba nebus atidaryta gyvūno ar mechaniškai.
2. Lubinas – kai kurios lubinų rūšys turi kleistokarpius ankštis, kurios subrendusios lieka uždarytos ir dažnai reikia mechaninio poveikio (pvz., temperatūros ar drėgmės pokyčių), kad atsidarytų.
3. Žemės riešutas – jo vaisius (riešutas) subręsta po žeme ir lieka uždarytas kieto lukšto viduje, kol nėra atidarytas.
Kleistokarpiai yra priešingi anemokarpiams (vaisiams, kurie atsidaro, kad išskleistų sėklas, pvz., daržinės pupelės) ir dažnai susiję su augalų adaptacija, padedančia išsaugoti sėklas arba skleisti jas per gyvūnus ar kitus veiksnius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.