"Ketas" yra lietuviškas žodis, reiškiantis didelį, tvirtą, dažniausiai medinį indą (pvz., statinę, baką, kubilą), skirtą skysčiams ar biriosioms medžiagoms laikyti. Jis dažniausiai vartojamas kalbant apie senovinius ar kaimiškus buities daiktus.
Pavyzdžiai:
1. Kaimo kontekste: „Senoje klėtyje stovėjo didelis ketas su raugintais kopūstais.“
2. Istoriniame kontekste: „Viduramžiais alus buvo laikomas ketuose.“
3. Perkeltine prasme (retai): „Jis išgėrė ketą vandens“ (t. y. labai daug).
Žodis „ketas“ yra beveik nenaudojamas šiuolaikinėje kasdienėje kalboje, dažniau sutinkamas literatūroje, tautosakoje ar kalbant apie tradicinį buitį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.