kasida

Kasida – tai ilgas, dažniausiai panegirinis (pagyrinis) eilėraštis, kilęs iš arabų ir persų literatūros. Jame gausu metaforų, epitetų ir sudėtingų poetinių priemonių. Kasidos tradiciškai buvo skirtos valdovų, didikų ar svarbių įvykių pagyrimui.

Trumpai:
Kasida – rimuotas pagyrinis eilėraštis, pasižymintis iškalbingumu ir formalia struktūra.

Pavyzdžiai:

1. Istorinis pavyzdys:
Persų poeto Firdausio (X–XI a.) kasidos, kuriose gyrė valdovus ir herojus, pvz., epinėje poemoje „Šachnamė“ („Karalių knyga“).

2. Lietuvių literatūroje:
Maironio eilėraštis „Kasida“ (iš rinkinio „Pavasario balsai“, 1895 m.) – tai stilizuotas pagyrimas, kuriame poetas kalba apie grožį, meilę ir poetinę įkvėpimo galią. Pavyzdys iš jo:
„Kasida tau, o grožio dieve, / Dainuoju aš džiūgavęs...“

Svarbu: Kasida skiriasi nuo trumpesnių lyrikos formų (pvz., gazelių) savo ilgumu, nuosekliu temų vystymu ir retorine iškilmingumu.

Įrašas
Paaiškinimas	Kasida – tai ilgas, dažniausiai panegirinis (pagyrinis) eilėraštis, kilęs iš arabų ir persų literatūros. Jame gausu metaforų, epitetų ir sudėtingų poetinių priemonių. Kasidos tradiciškai buvo skirtos valdovų, didikų ar svarbių įvykių pagyrimui. Trumpai: Kasida – rimuotas pagyrinis eilėraštis, pasižymintis iškalbingumu ir formalia struktūra. Pavyzdžiai: 1. Istorinis pavyzdys: Persų poeto Firdausio (X–XI a.) kasidos, kuriose gyrė valdovus ir herojus, pvz., epinėje poemoje „Šachnamė“ („Karalių knyga“). 2. Lietuvių literatūroje: Maironio eilėraštis „Kasida“ (iš rinkinio „Pavasario balsai“, 1895 m.) – tai stilizuotas pagyrimas, kuriame poetas kalba apie grožį, meilę ir poetinę įkvėpimo galią. Pavyzdys iš jo: „Kasida tau, o grožio dieve, / Dainuoju aš džiūgavęs...“ Svarbu: Kasida skiriasi nuo trumpesnių lyrikos formų (pvz., gazelių) savo ilgumu, nuosekliu temų vystymu ir retorine iškilmingumu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.