Judas – tai asmenvardis, kilęs iš hebrajų kalbos (Yehuda), tačiau dėl Biblijos pasakojimo jis įgijo simbolinę išdaviko reikšmę.
Pagal Naująjį Testamentą, Judas Iskariotas buvo vienas iš dvylikos Jėzaus mokinių, kuris išdavė Jėzų žydų vyresniesiems už 30 sidabrinių.
Pagrindinė reikšmė:
1. Asmuo – Judas Iskariotas (istorinis/religinis kontekstas).
2. Simbolinė reikšmė – išdavikas, veidmainis, tas, kuris išduoda artimąjį ar idėją.
Pavyzdžiai:
1. Religiniame kontekste:
„Judas Iskariotas Jėzų išdavė bučiniu.“
2. Perkeltine prasme (metaforiškai):
„Jis elgėsi kaip Judas – draugus išdavė dėl asmeninės naudos.“
„Politikas buvo vadinamas partijos Judu, kai perėjo į priešingą stovyklą.“
Pastaba: Žodis dažnai vartojamas pejoratyviai (smerkiančia prasme), ypač kalbant apie išdavystę ar veidmainystę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.