jotacija
Jotacija – tai raidžių su taškais arba brūkšneliais viršuje arba apačioje naudojimas, norint pakeisti jų tarimą arba skirti nuo kitų panašių raidžių. Tai dažniausiai susiję su diakritiniais ženklais (pvz., taškais, brūkšneliais, uodegelėmis).
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalboje:
- Ą, ę, į, ų, ū – raidės su nosinėmis arba ilgąjomis balsėmis (pvz., ąžuolas, ęsti, įstatymas, ųsai, ūkas).
- Č, š, ž – raidės su taškais viršuje, žyminčios kitokį garsą nei be taškų (pvz., čia, šuo, žmogus).
2. Kitose kalbose:
- Lenkų kalba: ż (su tašku) skiriasi nuo z (be taško) – pvz., że (kad) vs. ze (su).
- Vokiečių kalba: ä, ö, ü – raidės su dvitaškiais, keičiantys tarimą (pvz., Mädchen – mergaitė, schön – gražus, über – virš).
- Prancūzų kalba: é, è, ê – raidės su kirčiu arba diakritiniais ženklais (pvz., école – mokykla, père – tėvas, fête – šventė).
Trumpai tariant, jotacija – tai raidžių modifikavimas diakritiniais ženklais, svarbus tiek tarimui, tiek žodžių reikšmių atskyrimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.