"Iziubris" yra neologizmas, sudarytas iš dviejų žodžių: "izoliacija" ir "hubris" (iš graikų kalbos – "puikybė", "išdidumas").
Reikšmė:
Tai reiškia išdidumą ar pasididžiavimą dėl savo izoliacijos (pvz., fizinės ar socialinės atskirties), kai asmuo ar grupė laiko save pranašesniais dėl to, kad yra atsiskyrę nuo kitų. Terminas dažnai naudojamas kritikuoti tuos, kurie savo atsiskyrimą (ypač per karantiną ar socialinį distancijavimą) traktuoja kaip moralinį pranašumą.
Pavyzdžiai:
1. Socialinis kontekstas:
"Kai kurių žmonių iziubris per pandemiją pasireiškė kaip moralizavimas tiems, kurie ne taip griežtai laikėsi karantino – jie jautėsi pranašesni vien dėl savo visiškos izoliacijos."
2. Psichologinis aspektas:
"Jo iziubris tapo akivaizdus, kai jis pradėjo teigti, kad tik išsiskyrę nuo pasaulio galima išlaikyti 'gryną dvasią', o visi kiti yra 'kompromisuose'."
Pastaba: Žodis nėra įsitvirtinęs standartinėje lietuvių kalboje, bet sutinkamas diskusijose apie socialinę kritiką, ypač susijusias su pandemija ar moderniais atsiskyrimo fenomenais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.