istoriografija

Istoriografija – tai istorijos rašymo, tyrimo ir interpretavimo būdų bei tradicijų visuma. Ji nagrinėja, kaip istorikai kuria istoriją: kokius šaltinius naudoja, kokias teorijas taiko, kaip kinta istorinių įvykių vertinimai skirtingais laikotarpiais ar skirtingose kultūrose.

Trumpai tariant: istoriografija yra istorijos rašymo istorija arba istorijos mokslo kritinė refleksija.

Pavyzdžiai:

1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriografija
- XIX a. istorikai LDK dažnai vertino kaip "prabangų, bet silpną" valstybę, o šiuolaikinėje istoriografijoje ji analizuojama kaip išskirtinis daugiatautis ir daugiakultūris politinis darinys.

2. Pirmojo pasaulinio karo istoriografija
- 1920–1930 m. dauguma darbų kaltino Vokietiją už karą. Po 1960 m., ypač Vokietijoje, išplėtota "Fischerio tezė", teigianti, kad Vokietijos elitas sąmoningai siekė karo. Šiuolaikinėje istoriografijoje daugiau dėmesio skiriama visų šalių vaidmeniui ir struktūrinėms priežastims.

3. Sovietinė istoriografija
- Sovietmečiu Lietuvos istorija buvo rašoma pagal marksistinę doktriną (pvz., 1863 m. sukilimas kaip "buržuazinis"), o po Nepriklausomybės atkūrimo atsirado nauji požiūriai, akcentuojantys tautinį atgimimą ir okupaciją.

Istoriografija padeda suprasti, kad istorija nėra statmena tiesa, o vis atnaujinama ir interpretuojama.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'istoriografija' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė