interakcionizmas
Interakcionizmas (angl. interactionism) – tai sociologinė ir socialinės psichologijos teorija, kuri teigia, kad socialinė tikrovė ir individų tapatybė formuojasi per socialinę sąveiką tarp žmonių. Pagrindinis dėmesys skiriamas ženklams, simboliams, kalbai ir kasdieniams bendravimo procesams.
Pagrindinės idėjos:
1. Žmonės veikia remdamiesi savo prasme dalykams, o ši prasmė kuriama sąveikoje.
2. Visuomenė – tai nuolatinis procesas, o ne standi struktūra.
3. Individai aktyviai interpretuoja ir koreguoja savo elgesį priklausomai nuo kitų reakcijų.
Pavyzdžiai:
1. „Aš“ ir „aš“ koncepcija (George’as Herbertas Meadas)
- Asmuo formuojasi per tai, kaip jį suvokia kiti. Pvz., vaikas, kuriam tėvai dažnai sako „esi labai atsakingas“, pradeda save suvokti kaip atsakingą asmenį ir taip elgtis.
2. Etiketavimo teorija
- Jei mokykloje mokinys dažnai būna pažymimas kaip „nesantaukingas“, jis gali priimti šį etiketę ir elgtis dar blogiau, nes tai tampa jo socialine prasme.
3. Kasdienės sąveikos analizė
- Pvz., pokalbis parduotuvėje: pirkėjo ir pardavėjo elgesys grindžiamas abipusiais lūkesčiais, gestais ir kalbos konvencijomis, kurie nustato, kas yra „tinkamas“ elgesys toje situacijoje.
Trumpai tariant, interakcionizmas aiškina, kaip mes kuriamės ir keičiames bendraudami su kitais, o ne tik esame „duoti“ socialinės sistemos dalyviai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.