inkomunalizavimas
Inkomunalizavimas – tai žodis, kuris nėra plačiai vartojamas standartinėje lietuvių kalboje, tačiau jį galima interpretuoti kaip procesą, kuriuo kažkas tampa nekomunaliniu arba atsiriboja nuo komunalių (bendrų, viešųjų) savybių.
Praktiškai šis terminas gali būti vartojamas kalbant apie:
1. Nuosavybės ar valdymo pasikeitimą – kai objektas ar paslauga, anksčiau priklausiusi bendrijai ar valdžiai, tampa privati arba individuali.
2. Socialinį / kultūrinį atsiribojimą – kai žmonės ar grupės atsiriboja nuo bendrų normų, praktikų ar sistemų.
Pavyzdžiai:
1. Būsto ūkio kontekste:
"Po namo inkomunalizavimo kiekvienas buto savininkas pats moka už šildymą ir vandenį, o ne per bendrą namo sąskaitą."
(Čia reikštų perėjimą nuo bendros komunalinės sistemos prie individualios.)
2. Socialinių paslaugų kontekste:
"Švietimo sistemos inkomunalizavimas šalyje reiškė, kad mokyklos nebėra valdomos centralizuotai, o tampa savarankiškos arba privatizuojamos."
3. Kultūriniame kontekste:
"Jaunimo subkultūros dažnai siekia inkomunalizavimą – jie atsiriboja nuo masinės kultūros ir kuria savas taisykles."
Pastaba: Šis terminas yra retas, todėl jo reikšmė gali kisti priklausomai nuo konteksto. Dažniau sutinkami atitikmenys būtų: decentralizacija, privatizavimas, atsiribojimas nuo bendruomeniškumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.