Inertinis (iš lot. iners – „neveiklus, tingus“) – fizikoje ir chemijoje reiškia neaktyvų, reaguojantį tik ypatingomis sąlygomis arba visai nereaguojantį.
Trumpai:
Tai savybė apibūdinti medžiagoms, kurios yra chemiškai stabilios – nesudaro arba labai sunkiai reaguoja su kitomis medžiagomis.
Pavyzdžiai:
1. Chemijoje:
Tauriųjų dujų (helio, argono, neono) molekulės yra inertinės – jos praktiškai nereaguoja su kitais elementais dėl pilnai užpildytų elektronų sluoksnių.
2. Technologijoje:
Inertinės dujos (pvz., argonas) naudojamos suvirinimo metu, kad apsaugotų metalą nuo reakcijos su deguonimi ir vandeniliu iš oro – taip išvengiama oksidacijos.
3. Kasdieniame kontekste:
Žodis kartais vartojamas perkeltine prasme apibūdinti neveiklumą ar pasyvumą, pvz.:
„Jis buvo inertinis viso susirinkimo metu – nieko nepasakė ir nepasipriešino.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.