Indikatrisė – tai gramatinė kategorija, rodanti, kad veiksmas ar būsena nėra tiesiogiai stebima, o numanoma pagal aplinkybes, įrodymus ar logišką išvadą.
Ji atsakoma į klausimą: Kaip kalbėtojas žino tai, ką pasakoja?
Dažniausiai vartojama su netiesioginiais įrodymais arba išvadomis.
Pavyzdžiai:
1. Pagal įrodymus:
"Langas atidarytas. Matyt, jis buvo čia."
→ Kalbėtojas nematė asmens, bet sprendžia pagal atidarytą langą.
2. Pagal išvadą:
"Žemė šlapia. Turbūt lyjo."
→ Nematė lietaus, bet daro išvadą iš šlapios žemės.
3. Pagal netiesioginius požymius:
"Jis neatsiliepia į žinutes. Ko gero, užsiėmęs."
→ Spėjama pagal elgesį.
Trumpai:
Indikatrisė – kalbos forma, reiškianti, kad veiksmas ne stebimas, o numanomas (pvz., pagal pasekmes, įrodymus ar logiką).
Tai ne tiesioginė patirtis, o išvada.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.