inbredinis
Inbredinis – tai lotyniškos kilmės žodis, reiškiantis gimęs, kilęs iš vidaus;
vidinis, įgimtas. Jis dažniausiai vartojamas kalbant apie savybes, jausmus ar ypatybes, kurios yra natūralios, būdingos nuo gimimo arba susiformavusios dėl vidinių veiksnių.
Pavyzdžiai:
1. Psichologijoje / charakterio apibūdinime:
„Jis turėjo inbredinį norą padėti kitiems, todėl tapo gydytoju.“
(Čia – įgimtas, natūralus polinkis).
2. Filosofijoje / mąstyme:
„Kai kurie filosofai mano, kad žmogus turi inbedines idėjas, pvz., sąvoką apie tiesą ar teisingumą.“
(Čia – vidinė, nuo gimimo esanti idėja).
Sinonimai: įgimtas, prigimtinis, vidinis, natūralus.
Priešingybės: įgytas, išorinis, išmoktas.
Pastaba: Šis žodis literatūrinėje lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas mokslinėje ar filosofinėje literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.