Hipertelija – tai perteklinis, pernelyg išplėtotas rašymo ar kalbėjimo būdas, kai mintis išreiškiama daug daugiau žodžių, nei reikia, dažnai su pasikartojimais, nereikalingais apibūdinimais ar vėlavimu pereiti prie esmės. Tai priešingybė lakoniškumui.
Pavyzdžiai:
1. Vietoj: „Ateisiu vėlai.“
Hipertelija: „Aš, atsižvelgdamas į dabartines aplinkybes ir įvykusius nelauktus sutrikimus, turiu jums pranešti, kad mano atvykimo laikas bus reikšmingai vėlesnis nei iš pradžių planavau ir tikėjausi.“
2. Vietoj: „Pavargau.“
Hipertelija: „Jaučiu didelį fizinį ir psichinį išsekimą, kuris apėmė visą mano kūną ir protą, sukeldamas nepaprastą norą tiesiog atsipūsti ir nieko nedaryti.“
3. Būdinga politinėse ar oficialiose kalbose:
„Siekiant optimizuoti veiklos procesus ir įgyvendinti strateginius tikslus, imamės išsamaus peržiūrėjimo ir restruktūrizavimo, kuriuo bus užtikrinamas darnus ir tvarus augimas ateities perspektyvoje.“
(Paprastai reiškia: „Keisime darbo būdą, kad būtų geriau.“)
Trumpai: Hipertelija – žodžių perteklius, kai galima pasakyti trumpai ir aiškiai, bet vartojami ilgi, dažnai vėluojantys ar sudėtingi posakiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.