hiperdaktilija

Hiperdaktilija – tai eilėdaros terminas, reiškiantis pėdsaką, sudarytą iš keturių ar daugiau trumpųjų skiemenų po ilgojo skiemens (pvz., —UUU ar —UUUU). Tai yra daktilinio pėdsako (—UU) pratęsimas.

Trumpai: ilgas + trys (ar daugiau) trumpi skiemenys.

Pavyzdžiai:

1. Lotynų kalba (klasikinis pavyzdys):
„Arma virumque canō, Trōiae quī prīmus ab ōrīs“ (Vergilijus, Eneida)
Čia pėdsakas „—UUU“ (pvz., „virumque ca-“).

2. Lietuvių poezijoje hiperdaktilija naudojama retai, bet galima rasti pavyzdžių, kur ilgas skiemuo eina prieš tris trumpus:
„Vėjas švilpia, ūžia línos“ (hipotetinis pavyzdys, iliustruojantis —UUU ritmą).

Svarbu: Hiperdaktilija dažniau sutinkama antikinėje poezijoje (graikų, lotynų), o lietuvių kalboje – kaip retas, eksperimentinis ritmo elementas.

Įrašas
Paaiškinimas	Hiperdaktilija – tai eilėdaros terminas, reiškiantis pėdsaką, sudarytą iš keturių ar daugiau trumpųjų skiemenų po ilgojo skiemens (pvz., —UUU ar —UUUU). Tai yra daktilinio pėdsako (—UU) pratęsimas. Trumpai: ilgas + trys (ar daugiau) trumpi skiemenys. Pavyzdžiai: 1. Lotynų kalba (klasikinis pavyzdys): „Arma virumque canō, Trōiae quī prīmus ab ōrīs“ (Vergilijus, Eneida) Čia pėdsakas „—UUU“ (pvz., „virumque ca-“). 2. Lietuvių poezijoje hiperdaktilija naudojama retai, bet galima rasti pavyzdžių, kur ilgas skiemuo eina prieš tris trumpus: „Vėjas švilpia, ūžia línos“ (hipotetinis pavyzdys, iliustruojantis —UUU ritmą). Svarbu: Hiperdaktilija dažniau sutinkama antikinėje poezijoje (graikų, lotynų), o lietuvių kalboje – kaip retas, eksperimentinis ritmo elementas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.