Heteronomija – tai priešingybė autonomijai, reiškia priklausomumą nuo išorinių taisyklių, įstatymų ar kitų žmonių valios, o ne nuo savo pačios nustatytų principų ar vidinės laisvės.
Trumpai tariant: valdymas iš išorės.
Pavyzdžiai:
1. Vaikas, kuris elgiasi tik dėl bausmių arba apdovanojimų iš tėvų, veikia heteronomiškai – jo elgesys valdomas iš išorės, o ne iš vidaus moralinių principų.
2. Darbuotojas, kuris laikosi taisyklių tik dėl baimės būti atleistu, o ne dėl asmeninės atsakomybės ar įsitikinimų.
3. Visuomenė, kurioje žmonės paklūsta įstatymams vien dėl griežtos kontrolės ir bausmių, o ne dėl vidinio įsitikinimo, kad tai teisinga.
Filosofinis kontekstas:
Terminą plačiai vartojo filosofas Immanuelis Kantas, priešpastatydamas heteronomiją autonomijai – savivaldai, kai asmuo veikia pagal savo pačios nustatytą moralinį įstatymą (kategorinį imperatyvą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.