Heteroklizė – tai kalbos reiškinys, kai žodis kinta pagal skirtingas linksniavimo paradigmas (pvz., vienaskaitoje – pagal vieną linksnių tipą, daugiskaitoje – pagal kitą). Tai nėra tipiška daugumai žodžių, kurie dažniausiai laikosi vienos linksniavimo sistemos.
Pavyzdžiai lietuvių kalboje:
1. Žodis „žmogus“:
- Vienaskaita: žmogus (vyr. g., II linksnis, kaip „vaikas“).
- Daugiskaita: žmonės (vyr. g., I linksnis, kaip „šuo“ → „šunys“).
Taigi: žmogus (Vardininks vns.) – žmonės (Vardininks dgs.) – tai heteroklizė.
2. Žodis „mėnuo“:
- Vienaskaitoje: mėnuo (II linksnis, kaip „akmuo“).
- Daugiskaitoje: mėnesiai (I linksnis, kaip „berniukas“ → „berniukai“).
Pvz.: mėnuo (Vardininks vns.) – mėnesiai (Vardininks dgs.) – taip pat heteroklizė.
Trumpai: Heteroklizė – tai mišrus linksniavimas, kai žodis perėjimo iš vienaskaitos į daugiskaitą metu (arba atvirkščiai) keičia linksniavimo tipą. Tai retas, bet svarbus kalbos istorijos ir morfologijos reiškinys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.