heptatonika
Heptatonika – tai muzikos teorijoje naudojamas terminas, reiškiantis septynių skirtingų natų (tonų) skalę per oktavą. Tai viena iš dažniausiai sutinkamų skalės struktūrų Vakarų ir daugelyje pasaulio muzikos tradicijų.
Trumpai: Heptatoninė skalė = 7 natų skalė.
Pavyzdžiai:
1. Diatoninė skalė – klasikinis heptatoninės skalės pavyzdys. Pvz.:
- C didžioji skalė: C – D – E – F – G – A – B – C.
- A mažoji natūralioji skalė: A – B – C – D – E – F – G – A.
2. Muzikos praktikoje:
- Dauguma Vakarų pop, klasikinės, džiazo melodijų ir harmonijų grindžiamos heptatoninėmis skalėmis (dažniausiai diatoniškomis).
- Pvz., garsioji daina „Do-Re-Mi“ iš „Muzikos garsų“ pagrįsta C didžiąja heptatonine skale.
Papildoma pastaba: Yra ir kitų tipų heptatoninių skalių, pvz., melodinė mažoji arba tam tikros etninės skalės (pvz., kai kurios indų ragos), tačiau terminas paprastai nurodo bet kurią 7 natų sistemą, priešingą nei pvz., pentatonika (5 natų) arba chromatinė skalė (12 natų).
- Gairės: Muzikos terminai
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.