Henoteizmas – tai religinis požiūris arba praktika, kai pripažįstama daug dievybių, tačiau viena iš jų yra garbinama kaip aukščiausia arba pagrindinė tam tikru laikotarpiu ar kontekste. Tai ne visiškai monoteizmas (tikėjimas vienu dievu), bet ir ne grynas politeizmas (lygiagretus daugelio dievų garbinimas).
Trumpai:
Henoteizmas – garbinamas vienas pagrindinis dievas, neigiant kitų dievų galias arba laikant juos žemesniais.
Pavyzdžiai:
1. Senovės Egipto religija – faraonas Amenofis IV (Echnatonas) garbino saulės dievą Atoną kaip vienintelį aukščiausią dievą, nors egzistavo ir kitos dievybės.
2. Senovės graikų religija – asmeninis ar miesto globėjas (pvz., Afroditė Kipro saloje) buvo laikomas svarbiausiu, nors pripažįstami ir kiti dievai.
3. Hinduizmas – daugelyje tradicijų garbinamas vienas pagrindinis dievas (pvz., Višnus arba Šiva), nors pripažįstama daug dievybių kaip jo formos ar aspektai.
4. Senovės semitų religijos – kai kurios gentys garbino savo dievą (pvz., Jahvė Izraelio tautos atveju) kaip aukščiausią, neginčijant kitų tautų dievų egzistavimo.
Svarbu: Henoteizmas dažnai laikomas pereinamuoju etapu tarp politeizmo ir monoteizmo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.