hėgelizmas
Hėgelizmas – tai filosofinė pozicija, kildinama iš vokiečių filosofo Georgo Vilhelmo Frydricho Hėgelio (1770–1831) idėjų, ypač jo dialektikos ir absoliutaus idealizmo. Pagrindinės idėjos:
1. Dialektika – istorijos ir minties raida vyksta per priešybių kovą:
tezė → antitezė → sintezė.
2. Absoliutus idealizmas – materialus pasaulis yra absoliutaus Dvasios (Geisto) išraiška.
3. Istorijos teleologija – istorija turi tikslą (laisvės visapusišką realizavimą).
4. Visų dalykų tarpusavio priklausomybė – tikrovė suprantama kaip vientisa visuma.
Trumpai: Hėgelizmas – tai filosofijos kryptis, teigianti, kad visa tikrovė yra racionali, o istorija – tai Dvasios pažinimo ir laisvės raida per dialektinį procesą.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis pokytis
Hėgelizme revoliucija (pvz., Prancūzų revoliucija) gali būti aiškinama kaip antitezė senajai monarchijai (tezei), o jos pasekmė (pvz., konstitucinė valstybė) – kaip sintezė, kuri perima ir perkelia abi ankstesnes stadijas į aukštesnį lygmenį.
2. Moralės raidą
Hėgelizmo požiūriu, moralinės normos nėra pastovios – jos vystosi dialektiškai. Pvz., vergovė (tezė) susiduria su priešingu idėjų srovimu (laisvės idėja – antitezė), o rezultatas yra jos panaikinimas ir naujos socialinės santvarkos atsiradimas (sintezė).
3. Filosofijos pažinimas
Hėgelis teigė, kad filosofijos istorija yra pačios tiesos pažinimo procesas: kiekviena filosofinė sistema yra dalinė tiesa (tezė), kuri susiduria su kritika (antitezė), o vėliau įtraukiama į platesnį, tobulesnį supratimą (sintezė).
Pastaba: Terminas „hėgelizmas“ kartais vartojamas plačiau – ne tik Hėgelio pačių idėjoms, bet ir jo pasekėjų (kairieji hėgelistai, dešinieji hėgelistai) ar net kritikų, kurie perėmė dalį jo metodikos (pvz., Karlas Marksas dialektinį materializmą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.