Žodis „hebė“ reiškia „turėti reikšmės, vertės, svarbos“ arba „būti naudingam, tinkamam, reikalingam“. Jis dažniausiai vartojamas su neiginiu – „nehebė“ (neturėti reikšmės, būti nenaudingam).
Pavyzdžiai:
1. „Šioms plytelėms jau nehebė – jos įtrūkusios.“
(Šios plytelės jau neturi reikšmės / yra nenaudingos – jos įtrūkusios.)
2. „Hebėtų pasitikrinti, ar viskas paruošta.“
(Būtų naudinga / verta pasitikrinti, ar viskas paruošta.)
3. „Po sugadinimo šis dokumentas nebehebė.“
(Po sugadinimo šis dokumentas jau nebeturi jokios vertės / yra bevertis.)
Žodis yra kilęs iš slaviškų kalbų (plg. rusų „иметь“ – turėti), bet lietuvių kalboje įgijo specifinę reikšmę, susijusią su praktine nauda, tinkamumu ar svarba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.