"Hamletizmas" – tai terminas, kilęs iš Viljamo Šekspyro tragedijos „Hamletas“ pagrindinio veikėjo, princo Hamleto, charakterio. Jis reiškia pernelyg ilgą svyravimą, abejones, nerimą ar veiklos atidėliojimą dėl per didelio introspekcijos, moralinių dvejonių ar galvosūkių.
Trumpai tariant: Hamletizmas – tai veiksmo paralyžius dėl perdėtos refleksijos ir abejonių.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje / teatre:
Pats Hamletas yra pagrindinis pavyzdys – jis žino, kad turi keršyti už tėvo žmogžudystę, bet dėl moralinių klausimų („Būti ar nebūti?“), abejonių ir pernelyg gilaus mąstymo atidėlioja veiksmą iki pat pabaigos.
2. Kasdieniame gyvenime:
Studentas, kuris nori pradėti rašyti baigiamąjį darbą, bet vis atidėlioja, galvodamas: „Ar pasirinkau teisingą temą?“, „Ar turiu pakankamai žinių?“, „Gal geriau pradėti kitą kartą?“ – ir taip niekada neprasideda.
3. Politikoje ar versle:
Vadovas, kuris, priimdamas svarbų sprendimą, per daug analizuoja visus galimus scenarijus, bijo rizikos ir dėl to praleidžia proga, kurią pasinaudoja konkurentai.
Esminė mintis: Hamletizmas – tai ne tik paprastas atidėliojimas, o veiklos sustabdymas dėl per didelio mąstymo, kuris tampa kliūtimi praktiniam veiksmui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.