Hamartija (gr. ἁμαρτία) – tai graikų dramoje ir literatūroje vartojama sąvoka, reiškianti tragišką klaidą, netikslumą ar aklumą, dėl kurios herojus nevalingai patenka į pražūtį. Tai nėra sąmoningas nusikaltimas, o greičiau žmogaus ribotumo, klaidingo sprendimo ar likimo valios pasekmė.
Pavyzdžiai:
1. Edipas (Sofoklio „Edipas Karalius“) – Edipas nežinodamas nužudo savo tėvą ir vedą motiną, bandydamas išvengti likimo, kurį būtent ir įvykdo. Jo hamartija – užsispyrimas ir noras sužinoti tiesą, nors jiems įspėjama.
2. Otelas (Šekspyro „Otelas“) – Otelas, apgaunamas Jagą, neteisingai įtaria savo žmoną Desdemoną neištikimybe ir ją nužudo. Jo hamartija – per didelis pavydas ir lengvabūdiškumas, leidžiantis save manipuliuoti.
Trumpai: Hamartija – tai tragiška herojaus klaida, lemianti jo žlugimą, bet kylančią iš jo paties ribotumo, o ne piktavališko sumanymo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.