Geofitai (gr. γεωφύται – „žemės sūnūs“) – tai senovės Graikijos (ypač Atėnų) valstiečiai, kurie turėjo nedidelius žemės sklypus ir dirbo savo žeme. Jie sudarė vidurinįjį socialinį sluoksnį tarp aristokratų (eupatridų) ir neturtingųjų (tetų). Geofitai buvo laisvi piliečiai, dalyvavę politiniame gyvenime, bet nepriklausė aukštuomenei.
Pavyzdžiai:
1. Atėnų visuomenėje – geofitas galėjo būti nedidelio ūkio savininkas, kuris pats dirbdavo žemę ir kartu tarnaudavo hoplitu (sunkiuoju pėstininku) kariuomenėje.
2. Solono reformos (VI a. pr. Kr.) – geofitai buvo priskirti prie zeugitų (trečiosios turto klasės), kuri leido jiems užimti tam tikras valstybines pareigas, bet ne aukščiausias.
Trumpai: geofitai – tai senovės Graikijos savarankiškų ūkininkų-piliečių sluoksnis, pagrindinė polisų ekonominė ir karinė jėga.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.