Geochronologija – tai mokslo šaka, tirianti Žemės ir kitų planetų uolienų bei geologinių įvykių amžių nustatymo metodus ir chronologiją. Ji apima absoliučiojo amžiaus nustatymą (pvz., radioizotopiniu datavimu) ir santykinio amžiaus nustatymą (stratigrafija, fosilijos).
Pavyzdžiai:
1. Radioizotopinis datavimas – naudojant urano skilimo į švino greitį, nustatomas mineralų ar uolienų amžius (pvz., granito išsikristalizavimo laikas).
2. Stratigrafija – nustatant uolienų sluoksnių išsidėstymo seką, galima palyginti jų santykinį amžių (pvz., jaunesni sluoksniai guli ant senesnių).
3. Fosilijų naudojimas – būdingų fosilijų (vadovų) radimas uolienose leidžia jas datuoti ir koreliuoti su kitų regionų uolienomis (pvz., trilobitų fosilijos nurodo paleozojaus erą).
Trumpai tariant, geochronologija – geologinio laiko matavimo mokslas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.