fliugelhornai

Fliugelhornai [vok. Flügelhorn < Flügel — sparnas, mentė + Horn — ragas, ragelis], varinių pučiamųjų muz. instrumentų grupė: altas, tenoras baritonas, tūba ir helikonas.

Trumpa reikšmė:
Fliugelhornas – varinis pučiamasis instrumentas, trimito giminaitis, žinomas dėl švelnaus ir melancholiško tono.

Pavyzdžiai:

1. Kontekste:
„Džiazo ansamblio solinėje dalyje fliugelhornas sukūrė nepakartojamą, švelnią atmosferą.“

2. Palyginime:
„Nors trimitas skamba ryškiai ir energingai, fliugelhornas dažniau siejamas su lyrinėmis ir ilgesingomis melodijomis.“

3. Istoriniame kontekste:
„Fliugelhornas atsirado XIX a. ir iš pradžių buvo naudojamas karinėse kapelose, tačiau vėliau įsitvirtino džiaze ir popmuzikoje.“

• Gairės: Muzikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Fliugelhornai [vok. Flügelhorn < Flügel — sparnas, mentė + Horn — ragas, ragelis], varinių pučiamųjų muz. instrumentų grupė: altas, tenoras baritonas, tūba ir helikonas. Trumpa reikšmė: Fliugelhornas – varinis pučiamasis instrumentas, trimito giminaitis, žinomas dėl švelnaus ir melancholiško tono. Pavyzdžiai: 1. Kontekste: „Džiazo ansamblio solinėje dalyje fliugelhornas sukūrė nepakartojamą, švelnią atmosferą.“ 2. Palyginime: „Nors trimitas skamba ryškiai ir energingai, fliugelhornas dažniau siejamas su lyrinėmis ir ilgesingomis melodijomis.“ 3. Istoriniame kontekste: „Fliugelhornas atsirado XIX a. ir iš pradžių buvo naudojamas karinėse kapelose, tačiau vėliau įsitvirtino džiaze ir popmuzikoje.“
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.