Flagrante delicto (lot. „degančio nusikaltimo metu“) – teisės terminas, reiškiantis, kad nusikaltimas ar neteisėtas veiksmas buvo pastebėtas tuo pat metu, kai jis vyksta, arba nedelsiant po jo padarymo, kai nusikaltėlis dar buvo akivaizdžiai susijęs su veiksmu.
Trumpai tariant: pagautas nusikaltimo vietoje / veiksmo metu.
Pavyzdžiai:
1. Kriminalinėje veikloje:
„Policija suėmė vagį flagrante delicto, kai jis laužė parduotuvės langą.“
(Nusikaltėlis buvo sugaunamas tiesiogiai veikimo metu.)
2. Administraciniuose pažeidimuose:
„Eismo inspektorius užfiksavo vairuotoją flagrante delicto, kai šis važiavo per raudoną šviesoforo signalą.“
(Pažeidimas pastebėtas akimirksniu, kai jis vykdomas.)
3. Kasdienėje kalboje (perkeltine prasme):
„Dėstytojas pagavo studentą flagrante delicto, kai šis naudojosi šlapiais lapais egzamino metu.“
(Netaisyta veikla aptikta jos vykdymo momentu.)
Svarbu:
- Flagrante delicto dažnai teisiniuose kontekstuose leidžia sulaikyti arba suimti be teismo orderio.
- Terminas pabrėžia akivaizdumą ir momentinį nusikaltimo ryšį su asmeniu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.