Fiskalizmas – tai valstybės finansų (biudžeto) politika, kuria siekiama reguliuoti ekonomiką per mokesčius, valstybines išlaidas ir skolą. Tai vyriausybės veiksmai, skirti įtakoti ekonominę veiklą, užimtumą, infliaciją ir visuminę paklausą.
Trumpai tariant: fiskalizmas – tai vyriausybės biudžeto priemonių naudojimas ekonominiams tikslams pasiekti.
Pagrindiniai instrumentai:
1. Mokesčiai – didinant arba mažinant mokesčius keičiamas gyventojų ir įmonių disponuojami pinigai.
2. Valstybės išlaidos – investicijos į infrastruktūrą, socialines išmokas, viešąjį sektorių ir pan.
Pavyzdžiai:
1. Stimuliavimo politika (kovojant su nuosmukiu):
- Vyriausybė sumažina mokesčius – žmonės ir įmonės turi daugiau pinigų vartojimui bei investicijoms.
- Didina valstybines išlaidas – pvz., statybos projektai sukuria darbo vietas ir didina paklausą.
2. Slopinimo politika (kovojant su per didelėmis kainomis ar infliacija):
- Vyriausybė didina mokesčius – sumažinamas vartojimas, mažėja pinigų kiekis ekonomikoje.
- Mažina viešąsias išlaidas – pvz., atidedami dideli infrastruktūros projektai.
Paprastas analogas: Fiskalizmas yra kaip šeimos biudžeto valdymas – kai reikia, šeima gali daugiau leisti (stimuliuoti augimą) arba taupyti (šaldyti per dideles išlaidas), tik valstybės mastu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.