feodas
Feodas (lot. feodum) – tai žemės valda, kurią valdovas (karalius, kunigaikštis) perduodė vasalui (dažniausiai riteriui ar bajorui) mainais į ištikimybę ir karinę pagalbą. Tai buvo pagrindinis viduramžių Europos socialinės ir politinės sistemos – feodalizmo – elementas.
Trumpai:
Feodas – žemės valda, suteikiama mainais į ištikimybę ir karinę tarnybą.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
Karalius suteikė riteriui feodą – kaimą su žeme ir valstiečiais. Mainais riteris įsipareigojo tarnauti karaliui kariuomenėje 40 dienų per metus ir dalyvauti kariniuose žygiuose.
2. Vartojimas metaforiškai:
Šiuolaikiniame kontekste žodis kartais vartojamas apibūdinti uždarą, savarankišką sritį ar įtakos zoną. Pvz.:
„Šis verslo magnatas savo įmonę laiko asmeniniu feodu, kuriame valdo absoliučią valdžią.“
„Senasis profesorius savo katedrą vertino kaip intelektualų feodą.“
Svarbu:
Šiuolaikinėje lietuvių kalboje žodis „feodas“ dažniausiai vartojamas istoriniame arba perkeltine prasme, o ne apibūdinant dabartinius teisinius žemės valdymo santykius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.