Fanfara – tai trumpas, garsus ir ceremoninis trimito (ar kitų pučiamųjų instrumentų) signalas, dažniausiai naudojamas svarbiems įvykiams, asmenų sutikimui ar pabrėžti iškilmingą akimirką.
Reikšmė: ceremoninis, triuškinantis trimitų (arba kitų pučiamųjų instrumentų) garsas, signalas.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis / ceremoninis:
Karalių į sostinę įvažiuojant skambėjo garsi fanfara.
(Čia fanfara – ceremoninis garso signalas, paskelbiantis svarbų asmenį ar įvykį.)
2. Perkeltine prasme (apie žiniasklaidą, reklamą):
Naują politikos programą pristatė su didelė fanfara – konferencijoje, reklamoje ir interviu.
(Čia „fanfara“ reiškia didelį triukšmą, aplinkkelį ar pompastiškumą, kuriuo kažkas pateikiama viešumai.)
Kita informacija:
Žodis kilęs iš italų kalbos (fanfara – „trimitų garsas“). Lietuvių kalboje vartojamas ir tiesiogine (muzikine), ir perkeltine prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.