eustilas
Eustilas (iš gr. eu – „geras“ + stylos – „stulpas, kolona“) – tai stilistinis terminas, reiškiantis aiškų, logišką, gerai sukonstruotą rašymo ar kalbėjimo stilių. Jis pabrėžia minties aiškumą, struktūrą ir prieinamumą, dažnai naudojamas apibūdinti tekstus, kuriuose nėra perteklinių išsipletimų, nereikalingų sudėtingų konstrukcijų ar painios išraiškos.
Trumpai: Eustilas – aiškus, gerai organizuotas, logiškas stilius.
Pavyzdžiai:
1. Mokslinėje literatūroje:
„Autorius pasižymi eustiliu – jo argumentai pateikiami nuosekliai, kalba konkreti, o išvados aiškios ir pagrįstos.“
2. Viešajame kalbėjime:
„Politiko kalba buvo eustiliška: ji aiškiai išdėstė programos tikslus, vengdama tuščios retorikos.“
3. Rašytojo apibūdinime:
„Šiuolaikinis eseistas vertinamas už eustilą – jo tekstai yra glausti, bet informatyvūs, o mintys išreikštos tobulai subalansuotu stiliumi.“
Pastaba: Terminas eustilas nėra plačiai vartojamas kasdienėje kalboje, bet sutinkamas stilistikos, retorikos ar literatūros kritikos kontekste kaip priešingybė painiam, pernelyg ornamentuotam ar chaotiškam stiliui (pvz., kakostilaiui).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.