„Eremas“ – tai lietuvių kalbos žodis, kuris reiškia tuščią, negyvenamą, apleistą vietą, dykynę. Jis dažnai vartojamas apibūdinti vietovę, kurioje nėra gyventojų, pastatų ar kitų žmonių veiklos požymių.
Pavyzdžiai:
1. „Po karo kaimas virto eremu – tik griuvėsiai ir tyla.“
Čia „eremas“ simbolizuoja sunaikintą, apleistą vietovę.
2. „Kalnų papėdėje plytėjo akmenuotas eremas, kur augo tik reti krūmai.“
Šiame sakinyje žodis nusako negyvenamą, dykynę panašią vietą.
Sinonimai: dykynė, tuštybė, apleista vieta, negyvenama zona.
Pastaba: Žodis „eremas“ gali būti vartojamas ir perkeltine prasme, pavyzdžiui, apibūdinant emocinę ar socialinę izoliaciją (pvz., „jausmų eremas“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.