epitalama

Epitalama (gr. ἐπιθαλάμιον, epithalamion) – tai vestuvių giesmė arba eilėraštis, skirtas jaunavedžiui porai. Tradiciškai giedama arba skaitoma vestuvių išvakarėse arba paties pobūvio metu.

Trumpai: Vestuviinis eilėraštis / giesmė, šlovinanti meilę ir santuoką.

Pavyzdžiai:

1. Antikinė literatūra
Safona (VII–VI a. pr. Kr.) – rašė epitalamas, kuriuose šlovino jaunųjų grožį ir linkėjo laimės santuokoje.

2. Renesanso literatūra
Edmundas Spenseris (XVI a.) – parašė epitalamą "Epithalamion", aprašantį savo vestuves: giesmę apie meilę, grožį ir šventę dieną.

3. Lietuvių literatūra
Maironis – kūrinyje "Jaunoji Lietuva" yra epitalamo motyvų, kuriuose šlovinama meilė ir atgimstantis tautos dvasinis sąjūdis, kartais lyginamas su "santuoka" su ateitimi.

Šiuolaikinis pavyzdys:
Vestuvių tostai ar eilėraščiai, skiriami jaunavedžiams šventėje, gali būti laikomi epitalamo forma – jie šlovina porą, linki laimės ir meilės.

Įrašas
Paaiškinimas	Epitalama (gr. ἐπιθαλάμιον, epithalamion) – tai vestuvių giesmė arba eilėraštis, skirtas jaunavedžiui porai. Tradiciškai giedama arba skaitoma vestuvių išvakarėse arba paties pobūvio metu. Trumpai: Vestuviinis eilėraštis / giesmė, šlovinanti meilę ir santuoką. Pavyzdžiai: 1. Antikinė literatūra Safona (VII–VI a. pr. Kr.) – rašė epitalamas, kuriuose šlovino jaunųjų grožį ir linkėjo laimės santuokoje. 2. Renesanso literatūra Edmundas Spenseris (XVI a.) – parašė epitalamą "Epithalamion", aprašantį savo vestuves: giesmę apie meilę, grožį ir šventę dieną. 3. Lietuvių literatūra Maironis – kūrinyje "Jaunoji Lietuva" yra epitalamo motyvų, kuriuose šlovinama meilė ir atgimstantis tautos dvasinis sąjūdis, kartais lyginamas su "santuoka" su ateitimi. Šiuolaikinis pavyzdys: Vestuvių tostai ar eilėraščiai, skiriami jaunavedžiams šventėje, gali būti laikomi epitalamo forma – jie šlovina porą, linki laimės ir meilės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.