x
èpas [gr. epos — žodis, pasakojimas]:
1, viena iš 3 pagrindinių (šalia lyrikos ir dramos) grožinės literatūros rūšių — pasakojamoji, įvykius aprašanti eiliuota ir prozinė literatūra (senoviniai epai, pasakėčios, poemos, romanai, apsakymai);
2. vienas iš epo I reikšme žanrų — didelis, dažn. eiliuotas ist. ar mit. tematikos kūrinys arba kūrinių ciklas;
buvo paplitęs gimininės santvarkos irimo, pvz.: graikų „Iliada" ir „Odisėja", ir feodalizmo, pvz.: prancūzų „Rolando giesmė", laikais;
senovinis epas, epopėja.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.