Elementarizmas – tai filosofinė srovė, siekianti paaiškinti sudėtingus reiškinius ar sistemas peržvelgiant jas kaip paprastesnių, elementarių dalių visumą. Kitaip tariant, ji teigia, kad viskas sudėtinga gali būti išskaidyta į paprastus, nesumažinamus elementus, o jų sąveika lemia visumos savybes.
Pagrindinės idėjos:
1. Visą realybę galima redukuoti iki pagrindinių, nekintančių elementų.
2. Sudėtingi reiškiniai – tai tik šių elementų deriniai.
3. Suprasti elementus reiškia suprasti visą sistemą.
Pavyzdžiai:
1. Fizikoje – medžiagos sandara aiškinama per elementarias daleles (atomus, kvarkus, elektronus). Pavyzdžiui, vandens molekulė (H₂O) suprantama kaip dviejų vandenilio ir vieno deguonies atomų sąjunga.
2. Psichologijoje – struktūralizmas (V. Wundtas) taikė elementarizmą analizuodamas sąmonę: sudėtingas psichinius procesus skaidė į paprasčiausius elementus (juslinius įspūdžius, emocijas).
3. Mene – kubizmas (P. Pikasas) elementarizmo principu skaidė vaizdus į geometrines formas (kubus, trikampius), per kuriuos atkurdamas objekto esmę.
4. Sociologijoje – visuomenė nagrinėjama kaip individų (kaip elementų) visuma, o socialiniai reiškiniai aiškinami per individų elgesį ir sąveiką.
Kritika:
Elementarizmas dažnai kritikuojamas dėl redukcionizmo – nepakankamai atsižvelgia į tai, kad visuma gali turėti savybių, kurių nėra atskiruose elementuose (emergentinės savybės). Pvz., sąmonė negali būti pilnai paaiškinta tik smegenų ląstelių veikla.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.