Eksteriorizacija – tai vidinių jausmų, minčių ar patyrimų išreiškimas arba įsikūnijimas išorėje, dažniausiai per veiksmus, gestus, meną ar kalbą.
Trumpai tariant: vidinio –> išorėje.
Pavyzdžiai:
1. Meninė eksteriorizacija
Tapytojas per savo paveikslus eksteriorizuoja savo emocinę būseną – liūdesys tampa tamsiais, vingiuotais brūkšniais.
2. Psichologinė / terapinė eksteriorizacija
Terapijos metu klientas eksteriorizuoja savo baimę, apibūdindamas ją kaip „tamsų debesį“ ar piešdamas ją ant popieriaus – tai padeda su ja susitvarkyti.
3. Kasdienė komunikacija
Per pyktį eksteriorizuojame agresiją – riksdami, spardydami daiktus ar netardami aštrių žodžių.
4. Filosofinis / literatūrinis pavyzdys
Romano veikėjo vidinis konfliktas eksteriorizuojamas per jo sapnus ar simbolius kūrinyje (pvz., kovą su šešėliu).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.