eksteriorizãcija [pranc. exteriorisation < lot. exterior — išorinis]:
1. perėjimas nuo vidinės, arba protinės, prie išorinės, arba praktinės, veiklos;
2. tapimas kuo kitu, turėtų savybių ir sąlygų netekimas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.