Egzartikuliacija – tai kalbos garsų aiškumo, tikslumo ir ryškumo laipsnis. Tai svarbus kalbos technikos elementas, leidžiantis suprantamai ir išraiškingai kalbėti.
Trumpai: tai garsų aiškumas ir tikslumas kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Teigiamas pavyzdys:
Aktorius scenoje kalba puikiai išlavinta egzartikuliacija – kiekvienas žodis skamba aiškiai ir pasiekia net tolimiausias salės vietas.
2. Neigiamas pavyzdys:
Jei kalbėtojas murma ar ryja galūnės, jo kalba tampa neaiški dėl prastos egzartikuliacijos.
Papildomai:
Egzartikuliacija dažnai lavinama logopedijoje, aktoriams, diktoriams ar vadovams, kuriems svarbu, kad jų kalba būtų tiksliai suprantama. Tam naudojami įvairūs pratimai (pvz., gretinami panašūs garsai, tarti greitos karlinės, dantų kalbos ir pan.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.