Terminas „džihadas“ (arab. جهاد) arabų kalboje pažodžiui reiškia „stengimasis“, „kovą“ arba „pastangas“ kelio Dievo (Allaho) link. Tai kompleksiškas sąvoka, kuri gali reikšti įvairius pastangas ar kovas, tiek vidines (dvasines), tiek išorines.
Pagrindinės reikšmės:
1. Didysis džihadas (al-jihād al-akbar) – vidinė dvasinė kova prieš savo silpnybes, nuodėmes ir ego. Tai laikoma aukštesne forma, susijusia su asmeniniu tobulėjimu ir artėjimu prie Dievo.
2. Mažasis džihadas (al-jihād al-asghar) – išorinė kova gynybiniais tikslais, pvz., savo krašto, bendruomenės ar tikėjimo gynimas. Islamo teologijoje griežtai reglamentuojama (pvz., draudžiama kovoti prieš civilius, žaloti pasodintus medžius ir pan.).
Pavyzdžiai:
1. Vidinio džihado pavyzdys:
Musulmonas kasdien kovoja su savo pykčiu ar godumu – tai yra džihadas prieš savo silpnybes, siekdamas geresnio charakterio ir artesnio ryšio su Allahu.
2. Išorinio džihado pavyzdys:
Istoriniame kontekste – gynybinė kova prieš kryžiuočius, kurie užpuolė musulmonų žemes, buvo laikoma džihadu. Šiuolaikiniame kontekste sąvoka kartais vartojama ekstremistų grupių, pvz., „Al-Qaeda“ ar „ISIS“, kurios iškraipo islamo mokymą, siekdamos politinių tikslų.
Svarbu: Dauguma musulmonų pasaulyje džihadą pirmiausia supranta kaip asmeninę dvasinę kovą, o ne kaip smurtinius veiksmus. Sąvokos iškraipymas siejamas su politiniu ekstremizmu, o ne su autentišku islamo mokymu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.