džaivas
„Džaivas“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis gyvą, gyvąjį, gyvybę turintį (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną). Kilęs iš sanskrito žodžio जीव (jīva) – „gyvasis, siela, individas“, per slavų kalbas (pvz., rusų „живой“ – gyvas).
Trumpai:
Reiškia gyvą, gyvybę turintį būtį, pabrėžiant gyvumo, judrumo, energijos aspektą.
Pavyzdžiai:
1. Religiniame / filosofiniame kontekste (dažnas džainizme, hinduizme):
„Džaiva yra amžina siela, kuri perkeliasi iš kūno į kūną.“
„Džainizmas moko, kad kiekvienas džaivas turi būti gerbiamas.“
2. Kasdienėje kalboje (retai vartojama, dažniau literatūroje ar specialiose temose):
„Miške jaučiasi tarsi kiekvienas medis yra džaivas – gyvas ir sąmoningas.“
„Senovės tekstuose gyvūnai dažnai vadinami džaivomis, nes jie turi sielą.“
Pastaba: Lietuvių kalboje šis žodis yra retas, dažniau sutinkamas religinėje, filosofinėje ar akademinėje literatūroje. Kasdieniuose pokalbiuose vartojamas žodis „gyvas“ arba „gyvūnas“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.