dualis
„Dualis“ – tai gramatinė kategorija, reiškianti dvi dalis arba porą. Ji vartojama kalbose, kurios turi specialias formas nurodyti būtent dviem asmenims, gyvūnams ar daiktams (priešingai nei vienaskaita ar daugiskaita).
Pavyzdžiai:
1. Klasikiniuose semitų kalbose (pvz., arabų, senovės hebrajų) dualis buvo naudojamas poroms nurodyti:
- Arabų kalba: „kitābāni“ – „dvi knygos“ (daugiskaita būtų „kutub“ – „knygos“).
2. Slavų kalbose senovėje dualis taip pat egzistavo:
- Senoji bažnytinė slavų kalba: „rǫcě“ – „dvi rankos“ (vienaskaita „rǫka“, daugiskaita „rǫky“).
3. Šiuolaikinėse kalbose dualis išlikęs ribotai:
- Slovėnų kalba: „dva brata“ (dvi broliai) – vartojamos specialios galūnės, pvz., „brata“ (du broliai) vs. „brati“ (broliai, daugiau nei du).
- Liuvių kalba (Baltijos šalis): „divi vilki“ (du vilkai) – linksniuojama su dualio formomis.
Trumpai: Dualis – kalbos forma, skirta porai (dviem objektams), kuri skiriasi nuo vienaskaitos ir daugiskaitos. Ši sąvoka svarbi kalbotyroje, nors daugelyje kalbų (pvz., lietuvių) ji išnyko arba susiliejo su daugiskaita.
- Gairės: Lingvistikos terminai
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.