Druidizmas – tai senovės keltų religinė, filosofinė ir kultūrinė sistema, kurios centras buvo druidai – žyniai, dvasiniai lyderiai, teisėjai ir išminčiai. Jie atliko apeigas, saugojo žinias ir buvo tarpininkai tarp žmonių ir dievybių.
Pagrindiniai bruožai:
- Tikėjimas gamtos dvasia, šventaisiais miškais, šaltiniais ir gyvūnais.
- Žinių perdavimas žodžiu (nėra rašytinių šaltinių iš to laikotarpio).
- Kalendorinės apeigos (pvz., vasaros saulėgrįža, žiemos saulėgrįža).
- Tikėjimas pomirtiniu gyvenimu ir sielų perkeliamu.
Pavyzdžiai:
1. Stonehenge (Anglija) – manoma, kad šis megalitinis paminklas buvo naudojamas druidų (ar ankstesnių kultų) astronominiams stebėjimams ir ritualams.
2. Samhain – keltų šventė, švęsta lapkričio 1 d., žymėjusi metų pabaigą ir žiemos atėjimą. Laikoma šiuolaikinio Helovyno pirmtaku.
3. Druidų atgimimas – XVIII–XIX a. Europoje atsirado naujasis druidizmas (pvz., organizacija Ancient Order of Druids), kuris perėmė senųjų keltų simbolius ir idėjas, dažnai pritaikydamas jas šiuolaikinei dvasinėi praktikai.
Pastaba: Istorinis druidizmas mažai dokumentuotas, nes keltai žinių nerašė. Dauguma šaltinių – iš romėnų (pvz., Cezaris) ar viduramžių krikščionių kronikų, todėl vaizdas gali būti šališkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.