x
dolmènas [pranc. dolmen < bretonų k. tol — stalas + men — akmuo], neolito ir ankstyvojo žalvario amžiaus laidojimo statinys — vertikaliai sustatyti stambūs akmenys arba akmens plokštės, uždengtos viena arba keliomis horizontaliomis plokštėmis;
virš jų būdavo supilamas pilkapis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.