disharmonija

Disharmonija – tai nesuderinamumas, prieštaravimas, nesantaika, trikdžiusi pusiausvyra ar darną. Tai gali reikšti:

1. Garso/muzikos srityje – nemalonų, disonansą keliantį garsų derinį.
2. Santykiams – konfliktą, nesutarimą tarp žmonių.
3. Vidiniame pasaulyje – vidinį nerimą, prieštaravimą su savimi.
4. Visuomenėje/estetikoje – stilių, elementų neatitikimą, kuris sukelia nemalonų įspūdį.



Pavyzdžiai:

1. Tarp žmonių:
„Jų draugystėje atsirado disharmonija, kai išaiškėjo, kad jų vertybės skiriasi.“

2. Muzikoje:
„Kompozitorius sąmoningai panaudojo disharmoniją, kad perteiktų įtampą ir nerimą.“

3. Vidiniame pasaulyje:
„Jis jautė disharmoniją tarp savo norų ir pareigų.“

4. Aplinkoje:
„Šiuolaikinis pastatas senamiesčio architektūroje sukėlė akivaizdžią disharmoniją.“

• Terminai: disharmonija

Įrašas
Paaiškinimas	Disharmonija – tai nesuderinamumas, prieštaravimas, nesantaika, trikdžiusi pusiausvyra ar darną. Tai gali reikšti: 1. Garso/muzikos srityje – nemalonų, disonansą keliantį garsų derinį. 2. Santykiams – konfliktą, nesutarimą tarp žmonių. 3. Vidiniame pasaulyje – vidinį nerimą, prieštaravimą su savimi. 4. Visuomenėje/estetikoje – stilių, elementų neatitikimą, kuris sukelia nemalonų įspūdį. Pavyzdžiai: 1. Tarp žmonių: „Jų draugystėje atsirado disharmonija, kai išaiškėjo, kad jų vertybės skiriasi.“ 2. Muzikoje: „Kompozitorius sąmoningai panaudojo disharmoniją, kad perteiktų įtampą ir nerimą.“ 3. Vidiniame pasaulyje: „Jis jautė disharmoniją tarp savo norų ir pareigų.“ 4. Aplinkoje: „Šiuolaikinis pastatas senamiesčio architektūroje sukėlė akivaizdžią disharmoniją.“
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.