dipòdija [gr. dipodia < ↗ di... + gr. pus (kilm. podos) — pėda], antikinės eilėdaros metrinis vienetas — 2 vienodų pėdų junginys, turintis pagrindinį ritminį kirtį;
naujųjų laikų eilėdaroje — eilutės simetrinis dvinariškumas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.