Dioptrika (gr. dioptrikē) – optikos šaka, tirianti šviesos lūžimą skaidriose terpėse (pvz., lęšiuose, prizmėse) ir jo pritaikymą optiniuose prietaisuose.
Trumpai: tai mokslas apie šviesos lūžimą ir jo naudojimą vaizdams formuoti.
Pavyzdžiai:
1. Akinių arba kontaktinių lęšių veikimas grindžiamas dioptrika – lęšiai koreguoja regėjimą, lūždami šviesos spindulius taip, kad jie sutelktų tinkamoje tinklainės vietoje.
2. Fotoaparato objektyvas – sudarytas iš lęšių, kurie lūžusią šviesą fokusuoja ant matricos ar plėvelės, sukuriant aiškų vaizdą.
3. Mikroskopas arba teleskopas – naudoja lęšių sistemas, kad sustiprintų mažus arba tolimus objektus, keičiant šviesos spindulių kryptį per lūžimą.
Termino kilmė: pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių dia („per“) ir optos („matomas“), tiesiogiai susijęs su regėjimu ir šviesos sklidimu per skaidrias medžiagas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.